Baltu filoloģija XXVII (1/2) 2018

Baltu filoloģija ir recenzējams izdevums ar starptautisku redakcijas kolēģiju. Visus iesniegtos rakstus pirms to publicēšanas recenzenti novērtē un akceptē / Baltu filoloģija is a fully refereed journal with an international panel of referees. All articles submitted are assessed by our referees before being accepted for publication.
Redaktors / Editor: Pēteris Vanags (Latvijas Universitāte, Stockholms universitet)
Redaktora vietnieki / Associate Editors: Lidija Leikuma, Edmundas Trumpa (Latvijas Universitāte)

ISSN 1691-0036

Redakcijas adrese / Editorial Address
Baltu valodniecības katedra Humanitāro zinātņu fakultāte
Latvijas Universitāte, Visvalža iela 4A, Rīga, LV-1050, Latvia
e-pasts: pvanags@latnet.lv

Baltu filoloģija XXVII (1/2) 2018 (PDF)

doi.org/10.22364/bf.27.01
Ernesta KAZAKĖNAITĖ. Remarks on Christophor Fürecker‘s Studies at Leiden University and the Date of His Birth

Šajā rakstā īsi aplūkota pieejamā biogrāfiska informācija par Kristoforu Fīrekeru un publicēts viņa matrikulas Leidenes Universitātē ieraksts. No tā izriet, ka, pirmkārt, Fīrekers neapšaubāmi studējis Leidenes Universitātē, kur imatrikulēts 1636 g. 6. oktobrī; otrkārt, dzīvojis Pieterskerk-Choorsteeg ielā esošā de Moorman rezidencē, kuras precīza adrese ir vēl jānoskaidro; treškārt, matrikulas ierakstā pieminēts, ka tobrīd Fīrekeram bijuši 24 gadi. No tā var secināt, ka Fīrekers ir dzimis nevis 1615. gadā, bet ap 1612. gadu.
Atslēgvārdi: Kristofors Fīrekers; Leidenes Universitāte
Keywords: Christophor Fürecker; Leiden University

doi.org/10.22364/bf.27.02
Rolandas KREGŽDYS. Sūduvių knygelės etnomitologinė faktografija: mitonimų Swayxtix, Auschauts etimologinė raida ir semantinė transformacija

Pasitelkiant lyginamąjį istorinį bei vidinės rekonstrukcijos, o taip pat tipologinį ir analitinį aprašomąjį metodus, straipsnyje analizuojama XVI a. vakarų baltų etnomitologijos šaltinio Sūduvių knygelė mitonimų Swayxtix ir Auschauts etimologinė raida.
Raktažodžiai: Sūduvių knygelė; teonimas, mitonimas; Swayxtix; Auschauts; etimologija
Keywords: Yatvigian Book; theonym, mythonym; Swayxtix; Auschauts; etymology

doi.org/10.22364/bf.27.03
Jūratė PAJĖDIENĖ. Santykinio laiko raiška prieveiksminiais laiko sakiniais šiaurės žemaičių telšiškių šnektoje

Straipsnyje aptariamos dviejuose 20 a. 7–9 dešimtmečių laikotarpio šiaurės žemaičių telšiškių kalbėjimą reprezentuojančių tekstų rinkiniuose – Taip šneka tirkšliškiai (TŠT) ir Šiaurės žemaičiai telšiškiai (ŠŽT) – vartojamų sudėtinių prijungiamųjų laiko sakinių struktūrinės ir morfosintaksinės ypatybės. Šie šiaurės žemaičių telšiškių tekstai įdomūs ne vien dėl juose vartojamų prieveiksminių laiko sakinių morfosemantinių ir sintaksinių ypatybių, bet ir dėl skirtingo juose užfiksuotų pokalbių pobūdžio: autentiško kalbėjimo natūralioje kasdienybės aplinkoje (TŠT pokalbiai buvo įrašinėjami slapčia) ir kalbėjimo-pasakojimo, kai šnekos reprezentantai yra klausinėjami pašalinio asmens (ŠŽT tekstų autoriai žinojo, kad pokalbis įrašomas). Kai kurias laiko sakinių vartojimo tendencijas nulėmė skirtingi šnekos aktų natūralumo lygmenys ir / ar respondentų amžius. Įdomu tai, kad abiejuose tekstų rinkiniuose vartojamų laiko sakinių struktūrai būdinga akivaizdžiai dažnesnė nei įprasta rašytiniams tekstams prijungimo rodiklio slinktis iš kraštinės – šalutinį dėmenį (o dažniausiai ir visą sudėtinį sakinį) pradedančios – pozicijos į sakinio centrą. Tokie ne jungiamuoju žodžiu, bet subjekto / objekto (arba jų abiejų), vietos ar būdo nuorodomis ar diskurso žymekliais pradedami šalutiniai laiko sakiniai parodo laiko aplinkybių apibūdinimo kitu veiksmu suvokimo momentą natūraliuose šnekos aktuose.
Raktažodžiai: Šiaurės žemaičiai telšiškiai, dialogiškumas, prieveiksminiai laiko sakiniai, prijungimo rodiklis, (ne)kraštinė prijungimo rodiklio pozicija, atliepiamasis žodis, poziciniai sakinio dėmenų modeliai.
Keywords: Northern Samogitian subdialect, naturalness of speaking, adverbial clauses of time, adverbial subordinator, (non)marginal position of adverbial subordinator, positional models of clause structure

doi.org/10.22364/bf.27.04
Alma RAGAUSKAITĖ. XVII a. Kėdainiečių asmenvardžių darybos tendencijos

Straipsnyje daugiausia analizuojami XVII a. kėdainiečių (lietuvių, lenkų) 906 antroponimai (antrieji dvinario įvardijimo modelio nariai). Jie surinkti iš 1604 m., 1624 m., 1666 m. Kėdainių inventorių ir 1622 m. Kėdainių klebonijos činšo inventoriaus. Šiuose asmenvardžiuose pastebėta slavinimo faktų: garsų substitucijos, slaviškų priesagų vartosenos lietuviškos kilmės asmenvardžiuose, galūnių nerašymo ir kt. atvejų. Išanalizuoti 906 antrieji antroponimai suklasifikuoti į dvi grupes: 1) asmenvardžiai su lietuviškomis -aitis, -ėnas, -(i)onis, -(i)ūnas ir slaviškomis -evič, -ovič patroniminėmis priesagomis, su priesaga -iškis, su priesagomis -elė, -elis, -ėlis bei su lenkiškomis -sk- tipo priesagomis ir 2) asmenvardžiai be šių priesagų. Pirmoji grupė didesnė. Joje 666 (73,5 % visų antrųjų asmenvardžių) antroponimai. Tarp jų dažniausi patroniminių priesagų -evič (203, t. y. 22,4 %) ir -aitis (106, t. y. 11,7 %) vediniai. Antrąją grupę sudaro 240 (26,5 %) asmenvardžių.
Esminiai žodžiai: XVII amžius, kėdainietis, inventorius, istorinis asmenvardis, daryba.
Keywords: 17th century, Kėdainiai resident, inventory, historical personal name, word-formation.

doi.org/10.22364/bf.27.05
Jolanta WIŚNIOCH. Darbības vārdu pavēles izteiksmes dsk. 2. personas galotņu lietojums 17. gs. latviešu rakstu valodā

Rakstā apskatītas darbības vārdu pavēles izteiksmes daudzskaitļa 2. personas formas  17. gs. latviešu reliģiskajos rakstos un gramatikās. To lietojums salīdzināts ar formāli identisko īstenības izteiksmes attiecīgo formu tajos pašos avotos. Pētījuma mērķis ir noskaidrot: 1) kādas imperatīva galotnes izmantotas 17. gs. rakstu avotos; 2) vai un cik lielā mērā imperatīva galotnes sakritušas ar attiecīgajām indikatīva galotnēm; 3) vai imperatīva galotnes izvēli ietekmējis darbības vārda celms; 4) vai ir saskatāma tendence specializēt galotnes konkrētas funkcijas pildīšanai ar vēlmi normēt 17. gs. rakstu valodu.
Atslēgvārdi: latviešu ortogrāfija, imperatīvs, indikatīvs, Georgs Mancelis, Kristofors Fīrekers, Ernsts Gliks
Keywords: Latvian orthography, imperative, indicative, Georg Mancelius, Christophor Fürecker, Ernst Glück

doi.org/10.22364/bf.27.06
Pēteris VANAGS. Seminārs Latviešu raksti un raksti Latvijā 16.–19. gadsimtā – pētniecības aktualitātes un problēmas, 2018. gada 14. janvārī

Rakstā īsumā atreferēts kārtējais 2018. gada 14. janvārī Rīgā notikušais latviešu senajiem rakstiem veltītais seminārs „Latviešu raksti un raksti Latvijā 16.–19. gadsimtā – pētniecības aktualitātes un problēmas”. Tajā piedalījās referenti no Latvijas, Lietuvas, Krievijas un Zviedrijas. Vairāki referāti bija veltīti jaunatklātiem vai mazāk zināmiem senajiem latviešu tekstiem un to eksemplāriem dažādās Eiropas bibliotēkās (Rīga, Tartu, Lunda, Kopenhāgena, Pēterburga u. c.). Citos referātos aplūkotas rakstu vēstures, ortogrāfijas, vārddarināšanas un gramatikas problēmas.
Atslēgvārdi: latviešu rakstu valodas vēsture, bibliotēkas, leksikogrāfija
Keywords: history of written Latvian, libraries, lexicography