Academic Centre
Baltu filoloģija ir recenzējams izdevums ar starptautisku redakcijas kolēģiju / Baltu filoloģija is a fully refereed journal with an international panel of referees.
Redaktors / Editor: Pēteris Vanags (Latvijas Universitāte, Stockholms universitet)
Redaktora vietnieki / Associate Editors: Lidija Leikuma, Edmundas Trumpa (Latvijas Universitāte)
ISSN 1691-0036
http://doi.org/10.22364/bf
Redakcijas adrese / Editorial Address
Baltu valodniecības katedra Humanitāro zinātņu fakultāte
Latvijas Universitāte, Visvalža iela 4A, Rīga, LV-1050, Latvia
e-pasts: pvanags@latnet.lv
Baltu filoloģija XXVIII (2) 2019 (PDF)
http://doi.org/10.22364/bf.28.2
SATURS / CONTENTS
Raksti / Articles
https://doi.org/10.22364/bf.28.2.01
Veslava Čižik-Prokaševa. Aplinkybiniai antriniai predikatyvai lietuvių kalboje
Šio straipsnio tyrimo objektas – aplinkybiniai antriniai predikatyvai. Remiantis rastais pavyzdžiais, straipsnyje nustatomos jų reikšmės, žymėjimas lietuvių kalboje ir jų vieta sakinyje. Bandoma nustatyti, ar lietuvių kalbos aplinkybiniai antriniai predikatyvai skiriasi nuo kitų antrinių predikatyvų. Taip pat siekiama papildyti duomenis, pateiktus lietuvių kalbos gramatikose ir sintaksės tyrimuose. Straipsnyje remiamasi pavyzdžiais iš Kauno VDU Kompiuterinės lingvistikos centro sudaryto Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno, pavyzdžiais, rastais įvairiuose sintaksiniuose straipsniuose ir knygose, bei pavyzdžiais, rastais naudojant interneto paieškos sistemą Google.
Esminiai žodžiai: antrinis predikatyvas, depiktyvas, aplinkybinis antrinis predikatyvas, aplinkybinių antrinių predikatyvų tipai ir žymėjimas.
Keywords: secondary predicate, depictive, circumstantial, tipes and marking of circumstantials.
https://doi.org/10.22364/bf.28.2.02
Rolandas Kregždys. Sūduvių knygelės etnomitologinė faktografija: mitonimų Potrimpus (↔ Autrimpus [← Natrimpus]), Pilnitis, Parkuns, Peckols, Pockols etimologinė raida ir semantinė transformacija
Pasitelkiant lyginamąjį istorinį bei vidinės rekonstrukcijos metodus, straipsnyje analizuojama Sūduvių knygelės (toliau – SK) mitonimų jtv. Autrimpus, Potrimpus, Parkuns, Peckols, Pilnitis, Pockols, waidler etimologinė raida bei funkcinė distribucija, paraleliai apžvelgiant mitologemų pr. Natrimpus, Potrimppo, Potrumppi etiologiją.
Remiantis tipologiniu ir analitiniu aprašomuoju metodais, identifikuota SK mitonimų funkcinės apibrėžties etiologija – nustatyta jos scholastinė parafrazė. Pasitelkus rekonstrukcinį metodą, paneigtas pr. Patollo autentiškumas resp. identifikuotas pseudomitologemos statusas.
Raktiniai žodžiai: Sūduvių knygelė; Simono Grunau Preussishe Chronik; NT knyga Apreiškimas Jonui; pr. Natrimpus, Potrimppo, Potrumppi; jtv. Autrimpus, Potrimpus, Parkuns, Peckols, Pilnitis, Pockols, waidler; etimologija.
Keywords: Yatvigian Book; Preussishe Chronik by Simon Grunau; The Book of Revelation; OPr. Natrimpus, Potrimppo, Potrumppi; Yatv. Autrimpus, Potrimpus, Parkuns, Peckols, Pilnitis, Pockols, waidler; etymology.
https://doi.org/10.22364/bf.28.2.03
Daiva Murmulaitytė. Lietuvių kalbos sudurtinių daiktavardžių naujadara ir bendrinės kalbos normos
Straipsnyje darybos tipiškumo ir inovacijų aspektu tyrinėjami Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne fiksuotieji savakilmiai sudurtiniai daiktavardžiai. Siekta išsiaiškinti, ar šie naujadarai atitinka gramatikose aprašytas lietuvių kalbos žodžių darybos taisykles; ar lietuvių kalbos daiktavardžių dūrybos inovacijos yra sistemiškos, ar būdingos tik okazinei vartosenai; kokiu mastu norminant naujažodžius reikia remtis gramatikose išdėstytais postulatais ir kiek atsižvelgti į naujadaros polinkius. Nustatyta, kad sudėtingesnės morfeminės sandaros dūrinių toliau gausėja ir ta sandara darosi įvairesnė (ypač okazinių dūrinių), tačiau polinkis remtis paprastaisiais žodžiais išlieka. Pamatinių žodžių priesagos atmetamos retai, greičiausiai dėl to, kad jos paprastai nėra ryškios ir skiemenų atžvilgiu žodžio neilgina. Pasitaikantys priešdėlėti pamatiniai žodžiai dažniausiai būna ne daiktavardžiai. Kai kurie svetimybių pakaitai (pvz., turintys priesaginių sandų) rodo, kad norminant į vartosenos tendencijas atsižvelgiama. Lietuvių kalboje akivaizdžiai gausėja savakilmių kontaminantų, todėl reikėtų iš naujo įvertinti kontaminacijos (nemorfologinės darybos) santykį su tradicine (morfologine) daryba.
Esminiai žodžiai: naujadara, naujadarai, sudurtiniai daiktavardžiai, morfeminė sandara, kontaminacija (maišyba), bendrinės kalbos normos.
Keywords: new word formation, coinages, compound nouns, morphemic structure, blending, standard language norms.
https://doi.org/10.22364/bf.28.2.04
Dzintra Paegle. Ērgļu un Ogresmuižas luterāņu mācītāja Frīdriha Vilhelma Veiriha 1850. gada sprediķis latviešu valodā
Rakstā pievērsta uzmanība Latvijas Valsts vēstures arhīvā atrastā Ērgļu un Ogresmuižas mācītāja Frīdriha Vilhelma Veiriha (1788–1874) rokraksta saturam, sprediķa ortogrāfijai un valodai. Rokraksta ortogrāfija un valoda kopumā atbilst periodam no 18. gs. otrās puses līdz 19. gs. vidum. Sprediķa valodā atrodamas arī dažas vecas, tagad nelietotas latviešu valodas formas. Autora latviešu valodā redzamas arī viņa dzimtās vācu valodas pēdas.
Atslēgvārdi: Frīdrihs Vilhelms Veirihs, latviešu ortogrāfija, valodu kontakti.
Keywords: Friedrich Wilhelm Weyrich, Latvian orthography, language contacts.
https://doi.org/10.22364/bf.28.2.05
Jurgis Pakerys. Periphrastic Causative Constructions in 17th Century Latvian
Permissive and factitive causative constructions are analyzed based on a corpus of 17th century Old Latvian texts. I demonstrate that the construction with the verb likt still has permissive and factitive functions similar to the 16th century use but different from the modern use, where only the factitive function of likt remains. I suggest that the factitive use of likt possibly developed under direct influence of (or supported by) the German lassen construction. Permissive constructions with dot, laist, ļaut, and (at-)vēlēt are also discussed and of those, the latter two are not found in the 16th century corpus and (at-)vēlēt is no longer used as permissive in modern Latvian. In factitive constructions, the verb (pie-)spiest is also sometimes used, but constructions with likt are much more frequent.
The marking of permittee and causee varies between dative and accusative in some constructions; I argue that the dative should be seen as original in dot constructions and most likely original in likt constructions, and that the use of the accusative instead of the dative may reflect the influence of German constructions with lassen + ACC. I also discuss reflexive constructions, which usually occur with likt and frequently contain two affixal reflexive markers. In these constructions, the permittee can be marked by a PP with no, which is a copy of a corresponding German lassen construction containing a PP with von.
Keywords: periphrastic causative constructions; permissive causatives; factitive causatives; Old Latvian
https://doi.org/10.22364/bf.28.2.06
Loreta Vaičiulytė-Semėnienė. Oranžinė spalva dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje
Šio straipsnio objektas – spalvos būdvardis oranžinis. Tikslas – remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT) medžiaga, išsiaiškinti oranžinis semantiką dabartinėje lietuvių rašto kalboje ir jos pagrindu „pamatyti“ oranžinę spalvą. Spalvos pavadinimai nagrinėjami sintaksiniu-semantiniu aspektu. Tyrimas parodė, kad vartosenoje oranžinis reikšmė gerokai platesnė nei žodynuose pagal spalvos prototipą (apelsiną) apibrėžiama. Plačiau lietuvių kalbos vartotojų suvokiama oranžinė nuo spalvos centro (rausvai geltonos ir (arba) gelsvai raudonos) laipsniškai pereina į periferiją: artėja prie geltonos, raudonos arba rudos. Paaiškėjo, kad paprastieji ir sudėtiniai oranžinės spalvos pavadinimai vartojami ir variantiškai, ir opoziciškai. Tai susiję su konstrukcijos tipu ir (arba) semantiniu junglumu.
Raktiniai žodžiai: būdvardis oranžinis, semantika, konstrukcija, spalva, žodynas, tekstynas.
Keywords: adjective orange, semantics, construction, colour, dictionary, corpus.
https://doi.org/10.22364/bf.28.2.07
Jurgita Venckienė. Stanislovo ir Liudvikos Didžiulių ortografijos kaita: nuo Antano Baranausko prie bendrinės kalbos
Antano Baranausko sukurtu lietuvių rašomosios kalbos modeliu XIX a. paskutiniaisiais dešimtmečiais rėmėsi ne tik Žemaičių (Telšių) vyskupijos centro ir dvasinės seminarijos atstovai, bet ir kai kurie pasauliečiai, tarp jų Stanislovas ir Liudvika Didžiuliai. Remiantis Didžiulių rankraštiniu palikimu straipsnyje analizuojama jų ortografijos kaita nuo 1872 m. iki 1923 m. Iš Baranausko kalbomokslio nuorašo išmokę jo ortografijos principų ir pagal juos rašę aštuntajame dešimtmetyje, vėliau Didžiuliai ėmė dėl jų abejoti. Per du paskutiniuosius XIX a. dešimtmečius periodikos kalba, jos prestižas sustiprėjo tiek, kad ir Didžiuliams jos ortografija ėmė atrodyti tinkamesnė. XIX ir XX a. sandūroje Didžiuliai atsisakė Baranausko ortografijos principų ir ėmė rašyti pagal laikraščių Varpas ir Ūkininkas, kuriuose abu bendradarbiavo, pavyzdį.
Raktiniai žodžiai: bendrinė kalba, ortografija, Antanas Baranauskas, Stanislovas Didžiulis, Liudvika Didžiulienė.
Keywords: standard language, orthography, Antanas Baranauskas, Stanislovas Didžiulis, Liudvika Didžiulienė.
Hronika / Chronicle
https://doi.org/10.22364/bf.28.2.08
Edmundas Trumpa. 55. Artura Ozola dienas konference Valodas normas, to kodificēšana un iedzīvināšana, 2019. gada 18. martā
Rakstā īsumā atreferēta 55. Artura Ozola dienas konference, kas notika 2019. gada 18. martā Rīgā. Tajā piedalījās referenti no Latvijas, Lietuvas un Zviedrijas. Referāti bija veltīti normu attīstībai latviešu, lietuviešu un latgaliešu rakstu valodas vēsturē. Tika aplūkoti gan 16.–20. gs. rakstu valodas attīstības jautājumi (agrīnie raksti, vārdnīcas, gramatikas, egodokumenti), gan 21. gs. aktualitātes (Lietuviešu valodas komisijas darbība, vietvārdu normēšana, latgaliešu rakstu valodas tālāka standartizēšana).
Atslēgvārdi: Artura Ozola konference, valodas normas, kodificēšana, latviešu valoda, lietuviešu valoda.
Keywords: Arturs Ozols’ conference, language norms, codification, Latvian, Lithuanian.
https://doi.org/10.22364/bf.28.2.09
Pēteris Vanags. 13. Eiropas Baltijas studiju konference (CBSE) Gdaņskā, 2019. gada 26.–29. jūnijā
Rakstā īsumā atreferēta 13. Eiropas Baltijas studiju konference, kas notika Gdaņskā 2019. gada 26.–29. jūnijā. Konferencē piedalījās dažādu jomu zinātnieki – antropologi, sociologi, politologi, vēsturnieki, ekonomisti, literatūrzinātnieki, mediju pētnieki, tāpat arī valodnieki. Visvairāk valodniecisko referātu bija veltīts sociolingvistikas jautājumiem. Tika aplūkoti valodas situācijas problēmas Lietuvā (Visaginā), Latvijā (Latgalē, īpaši skolās), Igaunijā, diasporas sabiedrībā (latviešu kopienā Kanādā). Vairāki referāti bija veltīti mūsdienu latviešu valodas sistēmai (uzrunas konstrukcijas, polaritātes izteikšana, reklāmas valodas stilistika). Divos referātos runātāji pievērsās arī senākas latviešu un lietuviešu valodas vēstures problemātikai.
Atslēgvārdi: Eiropas Baltijas studiju konference, sociolingvistika, valodas vēsture.
Keywords: Conference on Baltic Studies in Europe, sociolinguistics, language history.
Izdošanas principi – Publication Policy